- išvaistijimas
- išváistijimas sm. (1) → išvaistyti: Tatai, ką darote, ne tikrasis, bet pramanytas gailėjimas nuodėmių, kuris išeit ne ant išváistijimo jūsų, bet ant didesnės gėdos DP198. \ vaistijimas; apvaistijimas; išvaistijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
